išvapėti — išvapėti, ìšvapa, ėjo menk. 1. intr. neaiškiai, tyliai ištarti, prašvagždėti: Gailestingasai Dieve! – vos galėjo išvapėti daktaras sp. 2. tr. Š, Rtr, TŽVI417 išplepėti, išpasakoti, išpliaukšti: Ką tik žino, ìšvapa viską Pc. Kìtas pa pa pa pa… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavapėti — pavapėti, pàvapa, ėjo intr., tr. KI645, K, NdŽ, KŽ; N menk. paplepėti, papliaukšti: Kam ką pavapėti KII328. Bet gaspadinės viežlybos skyrium susisėdo ir, kas namui reik, kaimyniškai pavapėjo K.Donel. Taip pasigyręs, pavapėjęs, išpuškavo. Niekas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pervapėti — intr., pervapėti, pervapa, ėjo Pn menk. praleisti kurį laiką plepant, šnekant: Naktį pervapėti KI319. Atėjo tas žmogelis, i parvapėjom dieną Šd. vapėti; išvapėti; pavapėti; pervapėti; pravapėti; privapėti; suvapėti … Dictionary of the Lithuanian Language
privapėti — privapėti, prìvapa, ėjo tr. Prn menk. priplepėti, prišnekėti, pripliaukšti: Nėra ko nė kalbėti, visokių niekų jiems privapėjau rš. vapėti; išvapėti; pavapėti; pervapėti; pravapėti; privapėti; suvapėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvapėti — suvapėti, sùvapa, ėjo menk. 1. intr., tr. NdŽ, Rm suvapalioti, neaiškiai sušnekti, suveblenti: Jis pašoko į viršų, suvapėjo kažką rš. 2. tr. priplepėti, pritaukšti: Daug niekų suvapėti, supliaupti KII384. Juk žinai, kad vis tiesa, ką čia… … Dictionary of the Lithuanian Language
vapėti — vapėti, vãpa, ėjo menk. 1. intr., tr. DŽ, NdŽ, KŽ, Mrj, Vdžg, Kv tyliai, neaiškiai kalbėti, šnibždėti, švagždėti: Ans vãpa kaip košės burno[je] turėdamas, nieko nesuprantu Krtn. Jis dar delsė, mėgindamas vapėti žodžius ir išsiaiškinti J.Ap.… … Dictionary of the Lithuanian Language